striuopterėti

striúopterėti, -ėja (-ia Lp, Kb), -ėjo intr. 1. Vlk, Žln, Ls, Vrn žr. striuoptelėti: Ot išgąsdei, net striúopterėjau! Dsm. Net striúopterėjau, vilkas kap perbėgo per kelią Lp. 2. Žrm, Knv, Žln, Kb šoktelėti (ppr. išsigandus): Arklys striúopterėjo ir numetė raitelį Rud. Arklys, vilką uždabojęs, striúopterė[jo], sustojo, ėmė prunkšt ir nė iš daikto Vrn.